Vidinės komunikacijos diskursas

Jau nebereikia diskutuoti apie vidinės komunikacijos vertę įmonėse. Griežtėjančios rinkos sąlygos rodo, kad kuriant verslą nepakanka vien tik geros idėjos ar kapitalo, - reikia sukurti efektyvią vidinę bendravimo strategiją, juk darbuotojai yra įmonės/perkės ženklo plėtros jėga ir svarbūs reprezentantai.

7 vidinės komunikacijos nesusipratimai:

1. Jeigu aš žinau, tai ir kiti žino Tai bene dažniausia vidinės komunikacijos problema. Įmonės vadovas dažnai pamiršta, jog jis valdo didesnį kiekį informacijos apie įmonę, kurios gali ir nežinoti darbuotojai.
2. Mes ne biurokratai - mes "mokomės ir žinome" Naujai įkurtos įmonės vadovas dažnai nesupranta, jog reikalingas formalus kiekvieno įmonėje vykstančio proceso aprašas juodu ant balto. Tai nėra beprasmė biurokratija, o būtina augančios įmonės sąlyga.
3. Ar aš tai pasakiau visiems, ar tik keliems, ar...? Kita didelė vadovų problema - nesugebėjimas prisiminti, kam informacija yra perteikta, o kam ne. Darbuotojas praranda dalį svarbios informacijos, o vadovas nepakankamai gerai atlieka savo darbą.
4. Ar tu supratai, ką aš turėjau omenyje? Dažnai neatsižvelgiama į šį sudėtingą prasilenkimą. Nepasitikrinama dar kartą, ar pasakyti žodžiai nėra kitaip interpretuojami ir suprantami klaidingai.
5. Mūsų bėdos per didelės, kad jas vieni kitiems pasakotume! Kai darbuotojai stresuoja ar yra pavargę, jie atlieka tai, kas būtina, bet kitiems neatskleidžia savo nepasitenkinimo. Taigi, kiti žmonės neįsigilina į kolegų problemas, nes jų nežino. Darbuotojas, likęs akis į akį su problema, - nelaimingas.
6. Nėra apie ką kalbėti! Gali iškilti komunikacijos problemų, kai vadovas mano, jog turėtų kalbėtis tik darbo temomis ir spręsti tik darbines problemas, - jeigu nėra krizių arba problemų įmonėje, tai ir kalbėtis nebereikia. Tai rimta klaida.
7. Jeigu man prireiks tavo nuomonės, paklausiu. Ši problema iškyla, jeigu vadovas vengia išklausyti pavadinių nuomonės arba nemato tame būtinybės. Nuostata "mažiau kalbėk, o dirbk savo darbą" - klaidinga.